Kovo 29 d. Akmenės r. Vietos veiklos grupė dalyvavo jau ketvirtą kartą vykusiame Socialinio verslo forume, Žemės ūkio ministerijoje. Forumas šiemet buvo skirtas socialinės partnerystės – santykiui tarp bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų (NVO), socialinio verslo ir savivaldos – galimybėms išgryninti. Gerosiomis patirtimis pasidalijo atstovai iš Jungtinės Karalystės (tema “Etniškai mišrios bendruomenės ir integralus augimas per socialinį verslą”) ir Švedijos (tema “Socialinis verslas ir pažeidžiamų grupių integracija”). Po pietų forumo dalyviai pasiskirstė į 8 darbo grupes.
Viešųjų ryšių specialistė Rita Pušinskaitė dalyvavo tarptautinėje darbo grupėje “Socialinio poveikio matavimas” (Social impact measurement). Šioje diskusijoje su Socialinio verslo atstovais iš Azijos šalių, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Baltarusijos, taip pat įvairių Lietuvos institucijų atstovais buvo diskutuojamos praktinės ir teorinės galimybės pamatuoti Socialinį poveikį per Socialinį verslą. Įvardinta keletas skaitmeninių įrankių (tokių kaip LM3, https://www.lm3online.com/), kuriais būtų galima bent teoriškai pamatuoti numatomą Socialinį poveikį.
Socialinio verslo atstovas iš Nyderlandų, pasidalino asmenine patirtimi kaip daromos Socialinio poveikio išvados jo vadovaujame versle. Tai yra kepyklėlė, kurioje įdarbinami asmenys turintys negalią (pagrinde su Dauno sindromu). Auditorijoje pasigirdo prieštaravimų, kad tai tiesiog standartinė socialinė įmonė, tačiau verslinikas argumentuotai pagrindė, kad tai yra verslas darantis didžiulį teigiamą socialinį poveikį neįgaliųjų grupėms. Verslininkas minėjo, kad prieš įdarbindamas asmenis, kiekvienam duoda užpildyti specialiai paruoštą anketą. Po tam tikro laikotarpio vėl daromos darbuotojų apklausos. Analizuojant apklausas akivaizdžiai matomas teigiamas poveikis darbuotojų gyvenimo kokybei. Darbuotojai teigia, kad jaučiasi daug labiau integruoti į visuomenę, susiranda daugiau draugų, gyvena socialiai aktyvesnį gyvenimą, nei gyveno iki įsidarbinant. Vadovas teigė, kad verslas pagrinde išgyvena iš ekonominės veiklos.
Diskusijos metu buvo prieita bendros išvados, kad kiekviena valstybė ar regionas turi savitas socialines problemas, todėl būsimo socialinio poveikio nėra įmanoma pamatuoti tik tam tikrais standartiniais kriterijais.
Projekto vadovė Aida Rubel dalyvavo darbo grupėje diskutuojančioje tema “Socialinį verslas ir švietimas”. Diskusijoje dalyvavo nevyriausybinių organizacijų atstovai savo veiklas kol kas įgyvendinantys savanorystės principais ir įžvelgiantys Socialinio verslo veiklos galimybes. Šiuo klausimu vyko diskusija dėl pelno nesiekiančių organizacijų gaunamų pajamų panaudojimo, keltas klausimas ar gali ne pelno siekianti NVO vykdyti Socialinį verslą? Moderatorius ta proga dar kartą priminė pagrindinius Socialinio verslo kriterijus – pelno reinvestavimas socialinio tikslo sprendimui, skaidrumas, viešumas ir nepriklausomumas nuo valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, t.y. įstaigos kurių pagrindiniai steigėjai yra valdžios institucijos ar įstaigos negali vykdyti Socialinio verslo. Kitų NVO atstovai pasidalino praktiniais geraisiais pavyzdžiais iš jau realiai vykdomų Socialinių verslų, kurie pagrinde išsilaiko iš komercinės-ekonominės veiklos: sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo įgūdžių ugdymas (“Camp teenshapers”), mobilus gyvosios istorijos patyriminis muziejus (“Vikingų kaimas”), pirmoji demokratinė mokykla Lietuvoje, vaikų radijas. Jų pavyzdžiai aprašyti lithuania.reachforchange.org/
Diskusijoje vieningai buvo prieita prie išvados, kad turės praeiti dar keli metai, kol Socialinio verslo koncepcija Lietuvoje bus pritaikoma platesniu mastu, tam labai reikalingas teisinis ir institucinis palaikymas, pasitikėjimas nevyriausybinėmis organizacijomis, novatoriškų idėjų generavimas ir paties Socialinio verslo naudos viešinimas.